AUTOMOBILIŲ SUPIRKIMAS ŠIAULIUOSE




Ir su puikiausiai paruoštu automobiliu nė vienas lenktynininkas nestos į rali startą prieš tai keletą kartų neišbandęs trasos, nesusipažinęs su visais pakilimais, posūkiais, tramplinais, nesusidaręs legendos. Legenda — kelio atmintinė. Ją sudarinėja abu ekipažo nariai vairuotojas ir šturmanas. trasą lenktynininkai visada atvyksta anksčiau, kad galėtų susipažinti su ja, išmėginti. Kaip legenda sudarinėjama?

Nedideliu greičiu, automobilis rieda rali trasa. Vairuotojas diktuoja, o šturmanas rašo sutartinius ženklus. Kontrolinėje knygoje šie užrašai atrodo taip: 200T D2K1 70 K5 ir t. t. Kiekvienas lenktynininkas šias raides ir skaičius perskaitys: 200 metrų tiesaus kelio, tramplinas su antrojo staigumo posūkiu dešinėn, o po to kiek .mažesnis posūkis kairėn, 70 metrų vėl lygaus kelio, o jam pasibaigus ypač staigus posūkis kairėn.

Atrodytų, nėra nieko lengvesnio kaip dviese negreit važiuojant automobiliu ramiai pasižymėti kelio vingius, nelygumus, nuokalnes. Lenktynininkai šį darbą atlieka nepaprastai kruopščiai: jeigu bus netiksliai nurodytas posūkio staigumas ar visai praleistas posūkis, automobilis greičio ruože geriausiu atveju atsidurs griovyje…

kas-superka-automobiliusRalio lenktynių istorija

Rali lenktynių istorija prasidėjo 1911 metais, kai įvyko pirmosios tarptautinės varžybos „Monte Karlo“. Nuo 1953 metų rengiami Europos rali čempionatai, o nuo 1972 metų — pasaulio pirmenybės. Mūsų šalyje pirmosios rali varžybos suorganizuotos 1957-aisiais, o TSRS čempionatai rengiami nuo 1958 metų.

Šių laikų rali trunka nuo vienos iki penkių dienų, o kartais ir ilgiau. Sportininkams tenka nuvažiuoti 1000-3000 kilometrų. Organizuojami ir rali maratonai, kurių trasos ilgis siekia net 25 tūkstančius kilometrų (pavyzdžiui, maratonas Londonas Sidnėjus surengtas 1968 m., Londonas—Mechikas — 1970 m.).

Nuo pirmųjų rali lenktynių jų nuostatuose daug kas pasikeitė. Tobulėjo mašinų konstrukcija, nutiesti nauji platūs. keliai, automobilių magistralės. Dauguma prityrusių lenktynininkų sugebėdavo nustatytas vietas atvykti laiku, nebevėluodavo. Tada ir buvo sumanyti laiko kontrolės punktai, greičio ruožai, lenktynės hipodrome, pradėti skaičiuoti baudos taškai. Dabar rali nugalėtoju tampa tas, kuris gauna mažiausiai baudos taškų.

Ši automobilių sporto rūšis jau senokai populiari. Turime nemažą būrį įžymių lenktynininkų.

Vienos iš sėkmingiausių tarptautinių lenktynių mūsų automobilių sporto meistrams buvo aštuonioliktosios tradicinės rali lenktynės „Europos turas — 74″. Jų 15 000 kilometrų trasa ,nusidriekė trylikos valstybių keliais. Varžybos prasidėjo ir baigėsi Vokietijos Respublikoje. Kartu su garsių pasaulinių markių automobiliais „Mersedes“, „Rene“, „Opel“, „Ford“ į sunkų kelią išskubėjo ir tarybinės „Lados“, „Moskvičiai“. Važiuoti teko ir 2000 metrų aukščio kalnais, ir įveikti užtvindytus Jugoslavijos kelius bei kaitros išdegintas Sirijos, Libano, Jordanijos dykumas, ir kopti į sniegu apsiklojusias Alpes. Šiose lenktynėse startavo 51 automobilis, o finišavo tik 26, tarp kurių buvo ir aštuoni TSRS ekipažai.

Pirmą kartą šį sunkių lenktynių istorijoje nugalėjo ne VFR lenktynininkai; o tarybiniai sportininkai Stasys Brundza ir Aleksandras Karamyševas.

Pasak automobilių supirkėjų Šiauliuose daugumos ralio automobilių niekad neatsidurs jų rankose, nes tie automobiliai per daug geri, paruošti trasai, kad neįmanoma su jais važiuoti ramiai miesto gatvėmis.

Šaltinis – wiki