AUTOMOBILIŲ SUPIRKIMAS




Pirmaisiais dešimtmečiais po automobilio sukūrimo į jį žiūrėta kaip idealų keleivinio transporto problemos sprendimą. 1899 metais amerikiečių mokslinis žurnalas „Science American“ rašė: „Mūsų gatvės bus švarios, išnyks arklių dvokas, atsikratysime įtampos, nervingumo, kurie yra būdingas šiuolaikinių miestų gyvenimo bruožas“. Šios viltys tarytum pasiteisino: juo labiau skubėjo metai, juo sparčiau, it lenktyniaudama su jais, pasaulyje plito automobilizacija, ir dabar visoje mūsų planetoje tūkstančiui gyventojų tenka vidutiniškai po 60, automobilių. Reikia pridurti, kad automobiliai pasaulyje pasiskirstę gana netolygiai: kai kuriose valstybėse jų labai daug per 300-500 tūkstančiui gyventojų (Anglijoje, JAV, VFR), o kitur, pavyzdžiui, kai kuriose Azijos šalyse, Afrikoje, Pietų Amerikoje šis rodiklis nesiekia net 5-10.

Automobilis teikia žmogui judėjimo laisvę ir patogumą, nepriklausymą nuo aplinkybių ir pasitikėjimą, taupo jo jėgas ir laiką. Turėdamas nuosavą automobilį, žmogus nėra priverstas gyventi arti pramonės centrų, gali įsikurti sveikesnėje aplinkoje, kur mažiau triukšmo ir tyresnis oras. Kita vertus, jam daug lengviau rinktis ir darbovietę (ji gali būti tolokai nuo namų), nevaržo griežti visuomeninio transporto grafikai ir kt.

Automobiliai privalūmai kaip ant delno

Automobilio privalumus aiškiausiai pajunta tie, kurie kasdien juo naudojasi. Pirmiausia, tai didžiulė laiko ekonomija ir minimalus nuovargis. Ypač pravartus automobilis atostogų ir poilsio dienomis: jis praplečia žmonių bendravimą, skatina turizmą, kuris teikia malonių įspūdžių, įsimintinų akimirkų.

automobiliu-supirkimasDaugeliui žmonių automobilis — ir pragyvenimo šaltinis. Pavyzdžiui, JAV kas šeštas dirbantysis pelnosi duoną automobilių pramonėje arba iš kitokio su automobilizacija susijusio darbo..

Automobilis šiandien yra augte suaugęs su mūsų kasdieniniu gyvenimu ir buitimi… Bet štai jau senokai girdėti balsų, abejojančių, ar sukūrę automobilį ir taip artimai su juo susigyvenę žmonės tik nebus išleidę iš butelio „nuožmųjį džiną“. Šios abejonės nėra visai išlaužtos iš piršto. Ypač jei turimas galvoje nepaliaujamas individualių automobilių gausėjimas visose šalyse — net tose, kuriose jų ir dabar jau labai daug. Čia į pagalba „atbėga“ automobilių supirkėjai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Jie supirks bet kokį važiuojanti arba nevažiuojanti automobilį.

Automobilis iš tiesų kaip buvo tikėtasi praėjusio šimtmečio pabaigoje, išstūmė iš miestų arklius, bet šiandien jis negailestingai stumia iš čia ir pėsčiuosius. Kuo daugiau turime automobilių, tuo labiau jais užkemšamos gatvės, ima trūkti stovėjimo aikštelių ir garažų mašinos braunasi ant žolynų, šaligatvių ir į kiemus… Itin aiškiai automobilių keliamas bėdas pajunta didmiesčių gyventojai, nes vairuotojai, skubėdami prisigrūdusioje gatvėje aplenkti vieni kitus, kad nereikėtų „vilktis uodegoje“, neretai elgiasi valdingai, net agresyviai ne tik su savo „likimo broliais“, bet ir su pėsčiaisiais. Automobilis plieniniu kėbulu kaip šarvais atitveria žmones vienus nuo kitų, riboja bendravimą sėdintis automobilyje pasijunta arba visagaliu padėties viešpačiu, arba vienišu, atskirtu. Skeptikai čia įžiūri neigiamą technikos poveikį žmogaus elgesiui ir net psichikai.

Šaltinis – Wikipedia