MAŠINŲ SUPIRKIMAS ŠIAULIUOSE




Vairuodamas automobilį, vairuotojas mažiau svarbiems objektams suvokti ir kontroliuoti turi dažnai naudoti periferinį regėjimą. Jeigu tais atvejais, kai reikia naudoti periferinį regėjimą, vairuotojas objektus matys centriniu regėjimu, tai jis nepateisinamai dažnai turės pasukti galvą ir akis.

Objektų svarba nustatoma patyrimu.

Dažnai apie kelio sąlygas reikalingą informaciją vairuotojas gali gauti, naudodamasis periferiniu regėjimu.

Kai apšvietimas prastas, keičiasi akies sugebėjimas matyti, daiktus, tačiau tuo atveju akis fiziologiškai prisitaiko ir padeda orientuotis tamsoje.

automobilio-pirkimas-pardavimasŽmogus, vairuodamas automobilį, lytėjimo ir judesio pojūčiais gauna Informaciją apie mašinos valdymo prietaisų (vairo, pedalų ir kt.) padėtį, judėjimo kryptį greitį ir amplitudę. Vestibuliariniai pojūčiai papildo informaciją apie Įsibėgėjimo, stabdymo intensyvumą, važiavimą viražais, automobilio slydimą į šoną.

Pojūti gali sukelti ne bet koks dirgiklis. Pavyzdžiui, žmogus ne visus garsus girdi ir ne visus kvapus užuodžia. Kad susidarytų pojūtis, reikia pakankamai stipraus dirgiklio. Minimalus dirginimo dydis, kuris sukelia vos pastebimą pojūtį, vadinamas absoliučiu žemutiniu pojūčio slenksčiu.

Jeigu dirginimo stiprumas mažesnis už tą slenksti, pojūtis nesusidaro.

Pats mažiausias pojūčių pokytis vadinamas pojūčių skirtumo slenksčiu.

Skirtingų žmonių pojūčiu slenksčiai nevienodi. Be to, jie gali keistis ,dėl nuovargio arba ligos, taip pat dėl amžiaus. Kuo mažesnis vairuotojo pojūčio slenkstis, tuo didesnis jo jutimo organų jautrumas ir tuo geresnis suvokimas.

Suvokimas — sudėtingesnis pažinimo procesas negu jutimas. Suvokimas skiriasi nuo jutimo tuo, kad jutimas atspindi mus supančio pasaulio daiktų atskiras savybes, o suvokimas šias savybes atspindi sąveikoje, t. y. kaip vieningą visumą.

Suvokimo procesas yra susijęs su daiktų arba reiškinių esmės supratimu. Vairuodamas automobilį, vairuotojas privalo suvokti daug vizualinių, garsinių ir kitokių dirgiklių. Visa tai suvokdamas, jis turi perkelti dėmėsi nuo vieno objekto prie kito priklausomai nuo jų svarbos atskirais laikotarpiais ir susiklostančiu eismo sąlygų.

Vairuotojo suvokimas, t. y. suvokimo greitis, pilnumas ir tikslumas, priklauso nuo jo žinių ir patyrimo. Patyręs vairuotojas tomis pačiomis sąlygomis „pamatys“ daugiau ir greičiau negu naujokas.

Teisingo suvokimo psichinis procesas priklauso nuo žmogaus sugebėjimo suvokti erdvę ir laiką.

Suvokiant erdvę (daikto formą, dydį, tūrį ir atstumą tarp daiktų) vairuotojui svarbiausia yra suvokti atstumą tarp daiktų ir jų atstumą iki jo, t. y. turėti giluminį regėjimą.

Paprastai vairuotojas teisingiausiai suvokia erdvę tada, kai žino dažnai kelyje pasitaikančių daiktų matmenis. Sistemingai treniruojantis nustatyti atstumus, išugdomas sugebėjimas nustatyti atstumą iš akies; tai svarbi vairuotojo savybė.

Daug sunkiau suvokti ir nustatyti atstumus nuo vairuotojo iki judančių daiktų (mašinų ; pėsčiųjų ir kt.) bei įvertinti atstumus tarp objektų.

Šaltinis – Wikipedia; automobilių supirkimas kaunas