Vežimų rinkos tyrimo duomenys rodo, kad aviakompanijos paprastai pasirenkamos remiantis trimis kriterijais

Vilniaus oro uostas suprojektuotas 1986 metais, pradėtas statyti 1987 me­tais, o baigtas 1993 m. kovo 1 d. Projektas nebuvo pritaikytas tarptautiniams skrydžiams, todėl daug ką teko keisti. Buvo sustiprintas pakilimo takas, at­naujinta pakilimo tako apšvietimo sistema, išsiplėtė keleivių terminalas. Atli­kus šiuos darbus, Vilniaus oro uostas atitinka ICAO standartų reikalavimus tarptautiniams oro uostams. Numatyta tolesnė Kauno ir Palangos tarptauti­nių oro uostų rekonstrukcija.

Strateginis Lietuvos civilinės aviacijos uždavinys — tapti skrydžių valdymo centru Baltijos valstybėse. Dabar Europos civilinės aviacijos konferencija ECAC (European Civil Air Conference) vienija 21 valdymo centrą. Ateityje numatoma juos sujungti ir manoma, kad Europoje bus 11 tokių valdymo cen­trų, vienas jų Baltijos valstybėse. Artimiausi centrai bus Varšuvojc ir Mins­ke. Kol kas Lietuvos skrydžių valdymo sistema, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, techniškai pažangiausia.

Kas Lietuvos rinkoje dabar pagal aptarnavimo mastą pirmauja

Lietuvos rinkoje dabar pagal aptarnavimo mastą pirmauja Lietuvos avia­kompanija LAL — 55 proc., toliau SAS — 14 proc., „Lufthanza“ — 11 proc., LOT — 5 proc.„,Aeroflot“ — 4 proc.,„Estonian“ir„Finair“ — po 3 proc.,„Aust­nan“ir„Air Ukraine“ po 2 proc.,„HamburgAirlines“ — 1 proc. (nuo balandžio

1 d. nutraukė savo skrydžius i Vilnių).

1996 metais abi Lietuvos aviakompanijos LAL ir „Air Lithuania“ aptarna­vo 0,24 milijono keleivių. Artimiausiq metų perspektyva — 2000 metais veža­mų keleiviq skaičius padidės iki 0,29 milijono, o 2010 m. — 0,39 milijono ke­leivių.

Vežimų / perkraustymų rinkos tyrimo duomenys rodo, kad aviakompanijos paprastai pa­sirenkamos remiantis trimis kriterijais: nedidele kaina (48%), patogiu tvar­karaščiu (43%) ir tiesioginiais sixydžiais (38%). LAL jau dabar siūlo trum­pesnius susisiekimo su daugeliu Europos centrų maršrutus ir pigesnius bilie­tus. Numatoma, kad Lietuvos tarptautiniai oro uostai iki 2000 metų aptar­naus 0,64 milijono keleivių, o 2010 metais — 1,25 milijono.

Trijų Baltijos šalių oro linijos iš esmės nebendradarbiauja, todėl oro ryšiai yra vis dar labai sudėtingi. Tarp Talino ir Vilniaus lėktuvai skraido neregulia­riai — šiais reisais rūpinasi tik Estijos aviakompanijos.

Visame pasaulyje šalių vyriausybės sparčiai privatizuoja neefektyvias vals­tybines aviakompanijas. 1994 metais iš 50 stambiausių pasaulio aviakompa­nijų 19 dirbo nuostolingai (1993 metais — 28). Tarptautinių ekspertų nuo­mone, nuostolingos nacionalinės aviakompanijos turi sekti privatizuotą ir efektyviai dirbančių „British Airways“, „Lufthanza“, SAS ir KLM pavyzdžiu. Tačiau „Lietuvos avialinijos“ privatizuotis neketina. Siekiant padidinti ša­lies aviakompanijų darbo efektyvumą, planuojama abi aviakompanijas su­jungti.

IATA prognozuoja

IATA prognozuoja, kad iki 2010 metų keleivių vežimai Europoje padvi­gubės. Per 15 metų Vakarų Europoje jų kasmet turėtų daugėti vidutiniškai 4,4 proc. bei daugiau nei 5 proc. Vidurio ir Rytų Europoje. Tarptautinių skry­džių rinkoje dominuojančių Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos aviakompanijų dalis turėtų sumažėti 5 proc. ir sieks 68 proc.

Lietuvos oro transporto sistemai integruojantis Europos Sąjungą yra bū­tina pertvarkyti Lietuvos Respublikoje veikiančius istatymus pagar ES jstaty­minę bazę, kad būtų vykdomas tinkamas aviacijos administravimas ekonomi­niais ir techniniais klausimais. Be to, plečiantis aviacijos rinkai būtinas ir efek­tyvus administravimas konkurencijos problemų sprendimo klausimais. Pami­nėti klausimai yra sprendžiami laikantis šių principų:

  1. Techninis tinkamumas ir bendras saugumas:
  • abipusio licencijų, suteikiamq skridimo valdymo tarnybos nariams, pri­pažinimo direktyvų laikymasis;
  • vienodų sertifikatų išdavimo oro vežėjams, lėktuvus turinčioms orga­nizacijoms, taip pat personalo, užtikrinančio skrydžių saugumą ir at­liekančių skrydžius, licencijavimo taisyklių laikymasis;
  • oro transporto srautų kontrolės sistemų priežiūra.
  1. Ekonominis pagristumas:
  • veiklos licencija negali būti išduota tol, kol oro vežėjai neirodo savo finansinės būklės;
  • licencija gali būti atimta arba suspenduota, jei oro vežėjai nevykdo sa­vo isipareigojimų;

privalomas draudimas, numatantis išmokas avarijų atveju.