Daugelis žmonių mano, kad vasarą vairuoti yra lengviau. Viena vertus, tiesa – ne
Slidūs, užšalę keliai, kaip rudenį ir žiemą. Kita vertus, vasara – didelio greičio, taigi ir padidėjusio avarijų pavojaus metas. Važiuojant sausu asfaltu didėja srauto greitis, pradedantysis vairuotojas įpranta jį išlaikyti ir pamažu prarandamas pavojaus pojūtis. Tačiau ar jis sugebės adekvačiai įvertinti sunkią situaciją ir priimti teisingą sprendimą tinkamu laiku? Kaip žinia, dažniausiai avarijos įvyksta dėl greičio nesilaikymo. Kuo didesnis greitis, tuo didesni reikalavimai vairuotojo įgūdžiams. O jei jis nėra pasirengęs greitiems ir adekvačiams veiksmams sunkiomis eismo sąlygomis, rezultatas gali būti nelaimingas atsitikimas. Be to, tokių nelaimingų atsitikimų pasekmės, kaip taisyklė, dažnai būna tragiškos. Raktas į saugų vairavimą – nuolatinis stebėjimas, taip pat kompetentingas savo jėgų įvertinimas. Būtina nuolat stebėti leistiną greitį, ženklus, oro sąlygas, kelio dangos būklę, kuri taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Jei nuleisite apsaugą, ratas gali patekti į asfalto duobę arba išsipūtusį šulinio dangtį. Pasistenkite vairuoti automobilį taip, kad kliūtis pereitų per vairo centrą ir tada ji tikrai pateks tarp ratų.
Kai automobilis dideliu greičiu atsitrenkia į balą, padangos praranda sukibimą.
Tarp ratų ir asfalto susidaro plonas vandens sluoksnis, automobilis praranda kontrolę. Be to, kuo didesnis automobilis, tuo stipresnis šis reiškinys. Išeitis iš šios situacijos – patekus į balą sulėtinti greitį ir jokiu būdu nestabdyti – automobilis gali paslysti. Lengviausias būdas išvengti vandens planavimo – sulėtinti greitį prieš balą. Juk nežinia, koks jis gylis, ir kokių nemalonių staigmenų slypi po vandens paviršiumi. Be to, net ir vasarą niekada nepilkite į skalbyklės rezervuarą paprasto vandens. Naudokite specialias koncentruotas priemones, nes vanduo be priedų nenuplauna ant stiklo paviršiaus visada susidarančios plonos riebalų plėvelės, kuri gali labai sugadinti vaizdą. Ir apie dar vieną pavojų, kuris jus persekios visą vasarą. Motociklininkai, paspirtukai, dviratininkai, riedučiai… Ypač su pastaraisiais reikia būti labai atsargiems, nes ant pačiūžų žmogus juda daug didesniu greičiu, o vairuotojo sąmonė jį suvokia kaip pėsčiąjį. Dviratininką gali būti sunku pastebėti ir šoniniame veidrodėlyje, nes judant jis atrodo kaip plonas, tamsus šešėlis. Ypač vakare, sutemus. Visada būkite pasirengę galimybei, kad šios transporto priemonės pasirodys, ir stenkitės nuo jų atsiriboti. Visus šiuos taškus gana lengva išmokti sekti. Iš pradžių teks nuolat sau tai priminti, tačiau laikui bėgant poreikis viską kontroliuoti pavirs įpročiu. O vasara jums atneš tik teigiamas emocijas.
Automobilio eksploatavimo vasarą ypatumai
Atėjo ilgai laukta vasara. O kartu su juo atėjo ir automobilininkų vasaros rūpesčiai. Tūslumas gatvėje, karštis salone, nesibaigiančios spūstys, variklio perkaitimas ir t.t.. Priežastis, kurios sukelia nepatogumų važiuojant vasarą, galėtume vardinti ilgai, tačiau paliesime tik dažniausiai pasitaikančias ir jas svarstysime eilės tvarka. .
Mašinoje karšta. Automobilio salonas saulėje įšyla labai greitai, o kartais ir taip, kad kurį laiką būnant tokioje „viryklėje“, labai lengvai gali ištikti šilumos smūgis.
Kodėl žmogui pavojinga ilgai būti tokioje karštoje aplinkoje?
Karštyje bet kuris žmogus patiria padidėjusį skysčių išgaravimą iš organizmo. Paprasčiau tariant, žmogus prakaituoja, kaip pirtyje. Širdies susitraukimų dažnis padažnėja, dėl to pakyla kraujospūdis, bet tuo pačiu sumažėja kraujotaka smegenyse, o tai sukelia diskomfortą. Didėja nuovargis, sumažėja reakcija. O jeigu keleiviai tokioje situacijoje tiesiog jaučia diskomfortą, tuomet vairuotojui reikia ir vairuoti automobilį bei stebėti situaciją kelyje, kur, be jo, su karščiu kovoja ir kiti eismo dalyviai. Ir dėl to visiems padidėjo nervinė įtampa.
Neatsitiktinai nemaža dalis eismo įvykių vasarą įvyksta karštu oru.
Kaip pabėgti nuo karščio automobilyje? Kaip vairuotojas gali apsaugoti save ir savo keleivius nuo žalingo jo poveikio?
Tiems vairuotojams, kurių automobiliuose įrengta oro aušinimo sistema, į pagalbą ateina tinkamai veikiantis kondicionierius. Ką daryti tiems, kurių automobilyje nėra kondicionieriaus arba jis neveikia? Tada turėsite išgelbėti save naudodami „improvizuotus“ metodus.
Pirma, turėtumėte atkreipti dėmesį į tai, kad nešvarus automobilio kėbulas saulėje įkaista greičiau nei jo švarus atitikmuo, nepaisant spalvos. Tie. Juodos spalvos, švaraus ir poliruoto automobilio kėbulo vidus įkais lėčiau nei tokio pat balto, bet išorėje purvino automobilio salonas. Švarūs langai praleidžia mažiau šilumos nei kelių dulkių ir purvo ištepti langai. Kadangi dalis šilumos spindulių atsispindės nuo švaraus paviršiaus. Tai reiškia, kad automobiliui teks dažniau atlikti vandens procedūras.
Automobilių žaliuzės nuo saulės turi gerą poveikį. Yra užuolaidų su siurbtukais, galima rinktis pagal tvirtinimo tipą. Jie leidžia sumažinti salono šildymą 5-7 laipsniais. Statydami automobilį galite naudoti apsauginį ekraną ant priekinio stiklo. Jis dedamas išorėje, o šonai užfiksuojami prie priekinių durų. Tokio ekrano trūkumas yra tas, kad jį galima labai greitai „pritvirtinti kojomis“, o jo naudojimas salono viduje žymiai sumažina šilumos atspindžio efektyvumą, tačiau tuo pačiu jis bent kažkaip apsaugos nuo prietaisų skydelio perkaitimo. .
Važiuodami laikykite langus atidarytus arba įskilusius. Į saloną patekusias dulkes visada galima pašalinti – būtina užtikrinti gryno oro srautą, net jei jis karštas. Papildomas ventiliatorius greičiausiai nesuteiks vėsinimo efekto, nes „varys“ karštą orą, tačiau užtikrins šio oro judėjimą salone.
Ir dar vienas svarbus patarimas važiuojant karštu oru, ypač važiuojant tuščiąja eiga spūstyse. Būtinai pasiimkite ir nešiokitės su savimi įprastą geriamąjį vandenį. Karštu oru ypač būtina gerti daug skysčių. Idėja, kad kuo daugiau geri, tuo daugiau nori, yra klaidingai interpretuojama. Karštu oru su gausiu garavimu būtina papildyti vandens atsargas organizmo ląstelėse, o tai galima padaryti tik paprastu vandeniu. Jokios Coca-Cola, jokios Pepci-Cola, jokios ledinės arbatos, tik paprastas vanduo. Be to, reikia periodiškai nušluostyti veidą, kaklą, rankas, o jei mūvite šortus – kojas su vandeniu suvilgyta servetėle. Patikėkite, tai padeda – čia gelbsti tokia vandens savybė kaip garavimas.
Ar žinojote, kad garuodamas vanduo atvėsina paviršių, nuo kurio išgaruoja? Naudodami šią savybę galite atvėsinti butelį gėrimo, kuris sušilo salone kelyje per karštį. Tai daroma taip: butelis su gėrimu įvyniojamas į šlapią, vandenyje suvilgytą skudurą ir vaikštant, laikant šią pakuotę rankoje, reikia iškelti pro langą, link karšto oro srauto. Oras išdžiovins šlapią skudurą ir atvėsins butelyje esantį skystį. Kartodami šią procedūrą keletą kartų gausite vėsų gėrimą. Žinoma, jis bus ne toks, kaip iš šaldytuvo, o atšaldytas.
Tas pats nutinka ir žmogaus organizmui: išgaruodamas iš veido, kaklo, rankų vanduo šias kūno vietas vėsina ir apsaugo nuo karščio smūgio. O jei karštis tampa nepakeliamas, geriau sustoti, išlipti iš automobilio ir nusišluostyti vandeniu.
Laimingi oro kondicionavimo savo automobiliuose savininkai turi atsiminti keletą paprastų taisyklių.
Prieš įjungiant kondicionierių, geriau, jei įmanoma, pirmiausia išvėdinti įkaitusį automobilio saloną stovėjimo aikštelėje – atidaryti dureles ir užtikrinti gryno oro srautą. Tada atidarę langus įjunkite šalto oro srautą, nukreipdami deflektorius į vidų ir į kojas. Šis veiksmas pagreitins vidaus aušinimą ir išvengs mikroįtrūkimų atsiradimo priekinio stiklo sandariklyje. Taisyklė tokia pati, kaip ir įjungiant salono šildytuvą žiemos metu. Kai variklis įšyla, karšto oro negalima nukreipti ant šalto stiklo (žiemą) ir šalto oro ant karšto stiklo (vasarą). Pirmiausia rekomenduojama pašildyti arba atvėsinti vidų, o tada galima perjungti oro srautą į stiklą.
Vidui šiek tiek atvėsus, reikėtų sumažinti ventiliatoriaus greitį, uždaryti langus ir galima pradėti važiuoti. Salone stenkitės palaikyti apie 20-25 laipsnių temperatūrą, tuomet kėbului nebus pastebimo skirtumo, jei teks dažnai lipti iš automobilio, antraip galite greitai peršalti.
Reikia atsiminti, kad oro kondicionieriaus veikimas padidina degalų sąnaudas ir labai „įtempia“ variklio aušinimo sistemą. Todėl, kai oro kondicionierius veikia, reikia nuolat stebėti variklio temperatūrą. Kai tik pamatysite, kad temperatūros indikatoriaus rodyklė prietaisų skydelyje artėja prie raudonos zonos, išjunkite oro kondicionierių.
Likusios oro kondicionieriaus naudojimo taisyklės labiau susijusios su jo priežiūra ir priežiūra. Ten reikės stebėti garintuvo būklę, valyti radiatorių, keisti salono filtrus ir kt.
Variklio perkaitimas
Aušinimo skysčio temperatūrą reikia stebėti ne tik tada, kai veikia oro kondicionierius. Daugelis automobilių jo tiesiog neturi. Karštu oru temperatūros matuoklis turi būti reguliariai tikrinamas, ypač buitiniuose automobiliuose. Kai tik temperatūros rodyklė „šliaužia“ į raudoną zoną prietaiso skalėje, tai jau yra pavojaus signalas. Negalite laukti, kol adata pasieks „raudoną skalę”.
Pirmas dalykas, kurį galite padaryti, tai atidaryti langus ir visu galingumu įjungti salono šildytuvą. Aušinimo sistema gaus papildomą oro srautą. Tiesa, teks apsišarvuoti kantrybe ir prakaituoti. Jei ši procedūra nepadeda ir temperatūros matuoklio rodyklė atkakliai šliaužia link raudonos skalės, tuomet ieškokite, kur sustoti. Jei nėra galimybės nuvažiuoti į kelio pusę arba likti šalia dešinės kelio pusės, sustokite, įjunkite avarinius žibintus, atidarykite variklio dangtį ir padėkite įspėjamąjį trikampį. Pakėlus gaubtą net per karščius variklis greičiau atvės, bet jo išjungti nereikia, tegul dirba tuščiąja eiga. Faktas yra tas, kad kai variklis neveikia, skystis nėra pumpuojamas ir vienu metu gali užvirti. Ir tai gali sukelti terminį šoką. Todėl leiskite varikliui veikti ir atvėsti, o šiuo metu turite nustatyti, dėl ko variklis gali perkaisti.
Variklio perkaitimo priežastys gali būti nereikšmingos: nekokybiškas arba nepakankamas aušinimo skysčio lygis dėl nesandarių vamzdžių ir jungčių, oro užraktai aušinimo sistemoje, sugedęs ventiliatorius, sugedęs termostatas, lapais ar pūkais užsikimšęs radiatoriaus apvalkalas. Jokiu būdu negalima leisti varikliui perkaisti, nes dėl perkaitimo deformuojasi detalės ir dėl to variklis gali užstrigti, o remontas kainuos labai brangiai.
Kad tokia situacija jūsų nenustebintų, reikėtų palaikyti tvarkingą variklio aušinimo sistemą, kaip ir visas kitas sistemas, dažniau dairytis po variklio dangčiu. Skysčio lygis išsiplėtimo bakelyje visada turi būti virš min žymos. O jei skystis laikui bėgant paruduoja, geriau jį pakeisti. Tik tuo atveju, dalį jo nešiokitės bagažinėje.
