AUTOMOBILIŲ SUPIRKIMAS KLAIPĖDOJE




Rekordinių važiavimų tikslas — pasiekti absoliutų greičio rekordą vieno kilometro arba vienos mylios (1 mylia – 1609 metrai) atkarpoje. Tokios greičio lenktynės pirmąkart buvo surengtos 1898 metais. įdomu, kad pirmieji šeši absoliutūs greičio rekordai 1898-1899 metais pasiekti elektromobiliais, o 1906 metais greičiausias buvo garo automobilis „Stenli“, su kuriuo lenktynininkas Fredas Mariotas pasiekė 205,38 kilometro per valandą greitį. Geri pirmųjų greičio lenktynių rezultatai automobilių kūrėjams įkvėpė pasitikėjimo, skatino tobulinti žeme riedančių mašinų konstrukciją ir variklius, kad jomis būtų galima pasiekti lėktuvo greitį ir net pralenkti garsą.

Kaip apskaičiuojamas absoliutus automobiliu pasiektas greitis, t. y. kaip nustatoma, ar važiavimas yra rekordinis? Tam būtina važiuoti automobiliu kilometrą arba mylią pirmyn ir kilometrą arba mylią atgal. Tokia greičio lenktynių tvarka buvo nustatyta 1922 metais. Abiejų važiavimų rezultatai susumuojami ir dalomi iš dviejų.

prekyba-automobiliaisGreičio lenktynėms reikia ypač lygaus, plataus, tiesaus ir ilgo kelio. Net didžiausių aerodromų pakilimo ir nusileidimo takai rekordiniams važiavimams netinka. Mat pasiekti, pavyzdžiui, 700 kilometrų per valandą greitį vieno kilometro atkarpoje neįmanoma be kokių 25 km ilgio tiesaus kelio. Tiesti specialius kelius vien automobilių greičio rekordams pasiekti neapsimoka, todėl dažniausiai lenktynės rengiamos ant išdžiūvusių druskos ežerų labai kruopščiai išlyginus būsimąją trasą ar net ją padengus.

Kokie buvo pirmieji automobiliai, kuriais pasiektas lėktuvo greitis? 1937 metais anglų firma „Tompsonas ir Teiloras“ pagal inžinieriaus R. Reiltono projektą pradėjo gaminti supergreitą automobilį „Reiltonas“. į ji buvo įmontuoti du ore jau atitarnavę aviaciniai varikliai „Nepir“ (1250-1450 AG galios kiekvienas), o kėbulas turėjo aptakią smarkiai ištęsto lašo formą. Pradėjus gaminti automobilį, konstruktoriui labai trukdė radiatorius. Rasti jam tinkamą vietą buvo sunku: iškėlus į mašinos priekį (taip būtų buvę visų racionaliausia), radiatorius užimtų per daug ploto, ir, aišku, gerokai padidintų oro pasipriešinimą… Pagaliau buvo nutarta apsieiti visai be radiatoriaus. Apskaičiavus pasirodė, kad trumpam rekordiniam važiavimui užteks vien aušinimo bako su vandeniu ir ledu.

lr štai 1938 metais lenktynininkas Džonas Kobas šiuo automobiliu pasiekė tais laikais dar neregėtą greitį — 563,46 kilometro per valandą, o po metų dar pagerino savo rezultatą (595,04 km/h). Abu rekordai buvo pasiekti Amerikoje, Jutos valstijoje ant išdžiūvusio druskingo ežero. Beje, Reiltonas pasirodė esąs ilgaamžis: 1947 metais juo buvo pasiektas dar vienas absoliutus greičio rekordas: — 634,26 km/h.

Automobilių skelbimuose ar tuo labiau pas auto supirkėjus iš Klaipėdos tikrai nerasime supergreitų automobilių tokių kaip „Reiltonas“ ir kitų jų kolegų, kurie šturmavo greičio rekordus skelbimus.

Šaltinis – Automobilių supirkimas Klaipėdoje ir  https://lt.wikipedia.org/wiki/Automobilis